Pieniniai dantys – ar verta gydyti?
Pirmasis pavojus išsivystyti ėduoniui (kariesui) atsiranda jau kūdikystėje. Negydomas kariesas greitai sukelia pulpos pakitimus, uždegimus ir pieninių dantų netekimą – deja, jų liga persimeta į dygstančius nuolatinius dantis. Pieninio danties struktūra skiriasi nuo nuolatinio danties: mažiau atsparus rūgščių poveikiui, greičiau vystosi ėduonis, kuris taip pat ilgą laiką yra besimptomis. Verta prisiminti, kad kertinis momentas yra prenatalinė stadija – odontologas vaiko mamai turėtų išgydyti visus sugedusius dantis, pašalinti bakterijas ir periodontitą, saugumo sumetimais užplombuoti abu dantų lankus. Patogeninės bakterijos iš motinos patenka į vaiko organizmą ir ten kolonizuoja jo burnos ertmę – taip vaikas pirmą kartą kontaktuoja su kariesogeninėmis bakterijomis.
Pirmasis kontrolinis vizitas su vaiku odontologo kabinete turėtų vykti nuo 6 iki 12 gyvenimo mėnesio (nuo 6 mėnesio vaikui pradeda dygti pieniniai dantukai). Viena iš pagrindinių klaidų, kurią galime padaryti net nesąmoningaii, yra pieninių dantų traktavimas kaip pereinamųjų dantų, turinčių mažai įtakos vaiko sveikatai.
Dažniausiai vaikui išdygsta 20 pieninių dantų:
- viršutiniai pirmieji pieniniai kandžiai, atsirandantys apie 8-12 mėnesių amžiaus;
- viršutiniai antrieji pieniniai kandžiai, atsirandantys apie 9-13 mėnesių amžiaus;
- viršutinės pieninės iltys, atsirandančios maždaug 16-22 mėnesių amžiaus;
- viršutiniai pirmieji pieniniai krūminiai dantys, atsirandantys apie 13-19 mėnesių amžiaus;
- viršutiniai pieniniai antrieji krūminiai dantys, atsirandantys apie 25-33 mėnesių amžiaus;
- apatiniai pirmieji pieniniai dantys, kurie atsiranda maždaug 6-10 mėnesių amžiaus;
- apatiniai antrieji pieniniai dantys, atsirandantys apie 10-16 mėnesių amžiaus;
- apatinės pienės iltys, atsirandančios apie 17-23 mėnesių amžiaus;
- apatiniai pirmieji pieniniai krūminiai dantys, atsirandantys apie 14-18 mėn.;
- apatiniai antrieji pieno krūminiai dantys, atsirandantys apie 23-31 mėn.
Kaip žmonėms auga pieniniai dantys?
Pieninių dantų atsiradimas turi specifinę seką (jų skaičius taip pat pastovus), būdingą vaiko raidai.
Pirmieji pieniniai dantys išdygsta apie 4-8 mėnesius ir dažniausiai tai yra du apatiniai priekiniai dantys. 8-12 mėnesių laikotarpiu išdygsta viršutiniai viduriniai kandžiai, o apie 16 mėnesių atsiranda daugiau. Pirmuosius krūminius dantis stebime apie 13-19 mėn. Apie trečią gimtadienį vaikas dažniausiai jau gali pasigirti pilnu 20 pieninų dantų komplektu.
Verta paminėti, kad pirmieji dantys yra pastebimai baltesni nei nuolatiniai. Po kiekvienu pieniniu dantuku atsiranda „suaugusiojo“ danties užuomazga. Dantų netekimas didesniu mastu trunka nuo 9 iki 12 metų.
Kaip prižiūrėti pieninius dantis?
Kūdikio dantukais reikėtų pasirūpinti dar iki jo gimimo – vadovaujantis šalies odontologų rekomendacijomis, būsimoji mama nėštumo metu turėtų pasitikrinti du kartus (antrą kartą prieš pat gimdymą). Klinikinių tyrimų metu buvo įrodyta, kad jei mama nesirūpina savo dantimis, vaikas užsikrės S. mutans ir Lactobaccilus bakterijomis, kurios yra atsakingos už karieso pažeidimų atsiradimą.
Nepaisant sergamumo kariesu mažėjimo išsivysčiusiose šalyse, pasirodo, kad ši liga ir toliau intensyviai kamuoja vaikus iki trejų metų. Šiandien dauguma gydytojų mano, kad tokia padėtis (t. y. suaugusiųjų, turinčių sugedusių nuolatinių dantų, skaičiaus mažėjimas, išlaikant gana aukštą ėduonies turinčių vaikų skaičių) yra nulemta ilgalaikio maitinimo iš buteliuko ir žalingų įpročių, pvz. kūdikio matinimo miegant.
Priešingai nei suaugusiems, vaikams ėduonis vystosi ūmiai ir greitai pereina į kitas ligos vystymosi stadijas, o tai dažniausiai baigiasi pulpos pažeidimu ir dėl to kyla danties praradimo rizika. Prižiūrėti kūdikio dantis sunku ir dėl vaistų gamintojų politikos, kurie masiškai naudoja cukrų kaip skonio stipriklį – pavyzdžiui, gaminami sirupai, kuriuose vien cukraus yra daugiau nei 60 proc.
Verta pabrėžti, kad pieniniai dantys iškrenta 6-12 metų amžiaus ir ilgą laiką sugyvena vaiko burnoje su nuolatiniais dantimis – tai viena iš priežasčių, kodėl negalima pamiršti pieninių dantų higienos, nes kariesas užpuls sveikus nuolatinius dantis. Svarbu dantis valyti tinkama dantų pasta: anksčiau buvo manoma, kad per didelis pirminių dantų fluoravimas gali jiems pakenkti; dabar žinoma, kad maždaug 3 metų vaikai jau gali naudoti fluoro turinčią dantų pastą, tačiau jo kiekis neturi viršyti 500 ppm (ženklą rasite ant gaminio pakuotės). Vaikai jau nuo 8 metų gali sėkmingai naudoti suaugusiems skirtą dantų pastą (neskaitant balinimo).
Pieniniais dantimis pasirūpinti verta
Prižiūrėti pieninius dantis būtinai būtina: jų gydymas turi apimti ne tik vainiką, bet, jei reikia, ir šaknis. Ekstremaliais atvejais tokius dantis turėtume leisti net išrauti, nes jie gali užkrėsti dygstančius nuolatinius dantis.
Jei rūpinamės gera pieninių dantų būkle – tai turės tiesioginės įtakos nuolatinių dantų būklei – turėtume riboti saldumynus ir dirbtinai saldintus vaistus vaikui, reguliariai lankytis pas odontologą nuo vienerių metų ir mokyti taisyklingos burnos higienos.
Šaltiniai:
- Moje zęby : dlaczego są i jak należy o nie dbać! / [tekst] Iwona Radünz ; [il.] Thomas Röhner ; [tł. Agata Janiszewska]. Radünz, Iwona, Bielsko-Biała : Wydawnictwo DEBIT, cop. 2007.
- Jak dbać o zęby dziecka : poradnik dla rodziców / pod red. Marii Szpringer-Nodzak ; aut. Dorota Gajdzik-Plutecka [et al.]. Wydanie Wyd. 2, Lublin : Czelej, 1999
- Pielęgnacja zębów dzieci / Eva Lachner ; przekł. Marian Karwat. Lachner, Eva, Janki k. Warszawy : Agencja Wydawnicza Jerzy Mostowski, [2007?]
- Materiały wypełniające uwalniające fluorki w leczeniu próchnicy zębów mlecznych / Leopold Wagner. Wagner, Leopold (1960- ), Warszawa : Med Tour Press International. Wydawnictwo Medyczne, 2001.